pravokiančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravokiančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravokiantis, mot. g. pravokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravokiąs, pravokiantis	pravokią, pravokiantys	pravokianti	pravokiančios	-	pravokią
kilm.	pravokiančio	pravokiančių	pravokiančios	pravokiančių	-	-
naud.	pravokiančiam	pravokiantiems, pravokiantiem	pravokiančiai	pravokiančioms, pravokiančiom	-	-
gal.	pravokiantį	pravokiančius	pravokiančią	pravokiančias	-	-
įnag.	pravokiančiu	pravokiančiais	pravokiančia	pravokiančiomis	-	-
viet.	pravokiančiame, pravokiančiam	pravokiančiuose, pravokiančiuos	pravokiančioje, pravokiančioj	pravokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravokiantysis	pravokiantieji	pravokiančioji	pravokiančiosios	-	-
kilm.	pravokiančiojo	pravokiančiųjų	pravokiančiosios	pravokiančiųjų	-	-
naud.	pravokiančiajam	pravokiantiesiems	pravokiančiajai	pravokiančiosioms	-	-
gal.	pravokiantįjį	pravokiančiuosius	pravokiančiąją	pravokiančiąsias	-	-
įnag.	pravokiančiuoju	pravokiančiaisiais	pravokiančiąja	pravokiančiosiomis	-	-
viet.	pravokiančiajame	pravokiančiuosiuose	pravokiančiojoje	pravokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravokiantis, mot. g. pravokianti.
• Skiemenys: pra-vo-kian-čia

pravokiančia

1. ta, kuri pravokia

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---