pravoksimoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravoksimoji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravoksimas, mot. g. pravoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoksimas	pravoksimi	pravoksima	pravoksimos	pravoksima	-
kilm.	pravoksimo	pravoksimų	pravoksimos	pravoksimų	-	-
naud.	pravoksimam	pravoksimiems	pravoksimai	pravoksimoms	-	-
gal.	pravoksimą	pravoksimus	pravoksimą	pravoksimas	-	-
įnag.	pravoksimu	pravoksimais	pravoksima	pravoksimomis	-	-
viet.	pravoksimame	pravoksimuose	pravoksimoje	pravoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravoksimasis	pravoksimieji	pravoksimoji	pravoksimosios	-	-
kilm.	pravoksimojo	pravoksimųjų	pravoksimosios	pravoksimųjų	-	-
naud.	pravoksimajam	pravoksimiesiems	pravoksimajai	pravoksimosioms	-	-
gal.	pravoksimąjį	pravoksimuosius	pravoksimąją	pravoksimąsias	-	-
įnag.	pravoksimuoju	pravoksimaisiais	pravoksimąja	pravoksimosiomis	-	-
viet.	pravoksimajame	pravoksimuosiuose	pravoksimojoje	pravoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravoksimas, mot. g. pravoksima.
• Skiemenys: pra-vok-si-mo-ji

pravoksimoji

1. ta, kurią pravoks

Etimologija

<= pravokti, pravokia, pravokė <= pra- + vokti, vokia, vokė

---