prieisiančiu

Taip pat žr.: prieisiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieisiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieisiantis, mot. g. prieisianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieisiąs, prieisiantis	prieisią, prieisiantys	prieisianti	prieisiančios	-	prieisią
kilm.	prieisiančio	prieisiančių	prieisiančios	prieisiančių	-	-
naud.	prieisiančiam	prieisiantiems, prieisiantiem	prieisiančiai	prieisiančioms, prieisiančiom	-	-
gal.	prieisiantį	prieisiančius	prieisiančią	prieisiančias	-	-
įnag.	prieisiančiu	prieisiančiais	prieisiančia	prieisiančiomis	-	-
viet.	prieisiančiame, prieisiančiam	prieisiančiuose, prieisiančiuos	prieisiančioje, prieisiančioj	prieisiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieisiantysis	prieisiantieji	prieisiančioji	prieisiančiosios	-	-
kilm.	prieisiančiojo	prieisiančiųjų	prieisiančiosios	prieisiančiųjų	-	-
naud.	prieisiančiajam	prieisiantiesiems	prieisiančiajai	prieisiančiosioms	-	-
gal.	prieisiantįjį	prieisiančiuosius	prieisiančiąją	prieisiančiąsias	-	-
įnag.	prieisiančiuoju	prieisiančiaisiais	prieisiančiąja	prieisiančiosiomis	-	-
viet.	prieisiančiajame	prieisiančiuosiuose	prieisiančiojoje	prieisiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieisiantis, mot. g. prieisianti.

prieisiančiu

1. tas, kuris prieis

Etimologija

<= prieiti, prieina, priėjo

---