priekaištaudavusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priekaištaudavusio (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priekaištaudavęs, mot. g. priekaištaudavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištaudavęs	priekaištaudavę	priekaištaudavusi, priekaištaudavus	priekaištaudavusios	-	priekaištaudavę
kilm.	priekaištaudavusio	priekaištaudavusių	priekaištaudavusios	priekaištaudavusių	-	-
naud.	priekaištaudavusiam	priekaištaudavusiems	priekaištaudavusiai	priekaištaudavusioms	-	-
gal.	priekaištaudavusį	priekaištaudavusius	priekaištaudavusią	priekaištaudavusias	-	-
įnag.	priekaištaudavusiu	priekaištaudavusiais	priekaištaudavusia	priekaištaudavusiomis	-	-
viet.	priekaištaudavusiame	priekaištaudavusiuose	priekaištaudavusioje	priekaištaudavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištaudavusysis	priekaištaudavusieji	priekaištaudavusioji	priekaištaudavusiosios	-	-
kilm.	priekaištaudavusiojo	priekaištaudavusiųjų	priekaištaudavusiosios	priekaištaudavusiųjų	-	-
naud.	priekaištaudavusiajam	priekaištaudavusiesiems	priekaištaudavusiajai	priekaištaudavusiosioms	-	-
gal.	priekaištaudavusįjį	priekaištaudavusiuosius	priekaištaudavusiąją	priekaištaudavusiąsias	-	-
įnag.	priekaištaudavusiuoju	priekaištaudavusiaisiais	priekaištaudavusiąja	priekaištaudavusiosiomis	-	-
viet.	priekaištaudavusiajame	priekaištaudavusiuosiuose	priekaištaudavusiojoje	priekaištaudavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priekaištaudavęs, mot. g. priekaištaudavusi.

priekaištaudavusio

1. tas, kuris priekaištaudavo

Etimologija

<= priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---