priekaištaujamaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priekaištaujamaisiais (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priekaištaujamas, mot. g. priekaištaujama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištaujamas	priekaištaujami	priekaištaujama	priekaištaujamos	priekaištaujama	-
kilm.	priekaištaujamo	priekaištaujamų	priekaištaujamos	priekaištaujamų	-	-
naud.	priekaištaujamam	priekaištaujamiems	priekaištaujamai	priekaištaujamoms	-	-
gal.	priekaištaujamą	priekaištaujamus	priekaištaujamą	priekaištaujamas	-	-
įnag.	priekaištaujamu	priekaištaujamais	priekaištaujama	priekaištaujamomis	-	-
viet.	priekaištaujamame	priekaištaujamuose	priekaištaujamoje	priekaištaujamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištaujamasis	priekaištaujamieji	priekaištaujamoji	priekaištaujamosios	-	-
kilm.	priekaištaujamojo	priekaištaujamųjų	priekaištaujamosios	priekaištaujamųjų	-	-
naud.	priekaištaujamajam	priekaištaujamiesiems	priekaištaujamajai	priekaištaujamosioms	-	-
gal.	priekaištaujamąjį	priekaištaujamuosius	priekaištaujamąją	priekaištaujamąsias	-	-
įnag.	priekaištaujamuoju	priekaištaujamaisiais	priekaištaujamąja	priekaištaujamosiomis	-	-
viet.	priekaištaujamajame	priekaištaujamuosiuose	priekaištaujamojoje	priekaištaujamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priekaištaujamas, mot. g. priekaištaujama.

priekaištaujamaisiais

1. tas, kurį priekaištauja

Etimologija

<= priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---