priekaištautinais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priekaištautinais (reik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priekaištautinas, mot. g. priekaištautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištautinas	priekaištautini	priekaištautina	priekaištautinos	priekaištautina	-
kilm.	priekaištautino	priekaištautinų	priekaištautinos	priekaištautinų	-	-
naud.	priekaištautinam	priekaištautiniems	priekaištautinai	priekaištautinoms	-	-
gal.	priekaištautiną	priekaištautinus	priekaištautiną	priekaištautinas	-	-
įnag.	priekaištautinu	priekaištautinais	priekaištautina	priekaištautinomis	-	-
viet.	priekaištautiname	priekaištautinuose	priekaištautinoje	priekaištautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priekaištautinasis	priekaištautinieji	priekaištautinoji	priekaištautinosios	-	-
kilm.	priekaištautinojo	priekaištautinųjų	priekaištautinosios	priekaištautinųjų	-	-
naud.	priekaištautinajam	priekaištautiniesiems	priekaištautinajai	priekaištautinosioms	-	-
gal.	priekaištautinąjį	priekaištautinuosius	priekaištautinąją	priekaištautinąsias	-	-
įnag.	priekaištautinuoju	priekaištautinaisiais	priekaištautinąja	priekaištautinosiomis	-	-
viet.	priekaištautinajame	priekaištautinuosiuose	priekaištautinojoje	priekaištautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priekaištautinas, mot. g. priekaištautina.

priekaištautinais

1. tas, dėl kurio reikia priekaištauti

Etimologija

<= priekaištauti, priekaištauja, priekaištavo

---