prigalvojančioj

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigalvojančioj (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigalvojantis, mot. g. prigalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigalvojąs, prigalvojantis	prigalvoją, prigalvojantys	prigalvojanti	prigalvojančios	-	prigalvoją
kilm.	prigalvojančio	prigalvojančių	prigalvojančios	prigalvojančių	-	-
naud.	prigalvojančiam	prigalvojantiems, prigalvojantiem	prigalvojančiai	prigalvojančioms, prigalvojančiom	-	-
gal.	prigalvojantį	prigalvojančius	prigalvojančią	prigalvojančias	-	-
įnag.	prigalvojančiu	prigalvojančiais	prigalvojančia	prigalvojančiomis	-	-
viet.	prigalvojančiame, prigalvojančiam	prigalvojančiuose, prigalvojančiuos	prigalvojančioje, prigalvojančioj	prigalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigalvojantysis	prigalvojantieji	prigalvojančioji	prigalvojančiosios	-	-
kilm.	prigalvojančiojo	prigalvojančiųjų	prigalvojančiosios	prigalvojančiųjų	-	-
naud.	prigalvojančiajam	prigalvojantiesiems	prigalvojančiajai	prigalvojančiosioms	-	-
gal.	prigalvojantįjį	prigalvojančiuosius	prigalvojančiąją	prigalvojančiąsias	-	-
įnag.	prigalvojančiuoju	prigalvojančiaisiais	prigalvojančiąja	prigalvojančiosiomis	-	-
viet.	prigalvojančiajame	prigalvojančiuosiuose	prigalvojančiojoje	prigalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigalvojantis, mot. g. prigalvojanti.
• Skiemenys: pri-gal-vo-jan-čioj

prigalvojančioj

1. ta, kuri prigalvoja

Etimologija

<= prigalvoti, prigalvoja, prigalvojo <= pri- + galvoti, galvoja, galvojo

---