prigaminą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigaminą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigaminantis, mot. g. prigaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigaminąs, prigaminantis	prigaminą, prigaminantys	prigaminanti	prigaminančios	-	prigaminą
kilm.	prigaminančio	prigaminančių	prigaminančios	prigaminančių	-	-
naud.	prigaminančiam	prigaminantiems, prigaminantiem	prigaminančiai	prigaminančioms, prigaminančiom	-	-
gal.	prigaminantį	prigaminančius	prigaminančią	prigaminančias	-	-
įnag.	prigaminančiu	prigaminančiais	prigaminančia	prigaminančiomis	-	-
viet.	prigaminančiame, prigaminančiam	prigaminančiuose, prigaminančiuos	prigaminančioje, prigaminančioj	prigaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigaminantysis	prigaminantieji	prigaminančioji	prigaminančiosios	-	-
kilm.	prigaminančiojo	prigaminančiųjų	prigaminančiosios	prigaminančiųjų	-	-
naud.	prigaminančiajam	prigaminantiesiems	prigaminančiajai	prigaminančiosioms	-	-
gal.	prigaminantįjį	prigaminančiuosius	prigaminančiąją	prigaminančiąsias	-	-
įnag.	prigaminančiuoju	prigaminančiaisiais	prigaminančiąja	prigaminančiosiomis	-	-
viet.	prigaminančiajame	prigaminančiuosiuose	prigaminančiojoje	prigaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigaminantis, mot. g. prigaminanti.
• Skiemenys: pri-ga-mi-ną

prigaminą

1. tas, kuris prigamina

Etimologija

<= prigaminti, prigamina, prigamino <= pri- + gaminti, gamina, gamino

---