prigirdėtoms

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdėtas, mot. g. prigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

prigirdėtoms (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdėtas, mot. g. prigirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėtas	prigirdėti	prigirdėta	prigirdėtos	prigirdėta	-
kilm.	prigirdėto	prigirdėtų	prigirdėtos	prigirdėtų	-	-
naud.	prigirdėtam	prigirdėtiems	prigirdėtai	prigirdėtoms	-	-
gal.	prigirdėtą	prigirdėtus	prigirdėtą	prigirdėtas	-	-
įnag.	prigirdėtu	prigirdėtais	prigirdėta	prigirdėtomis	-	-
viet.	prigirdėtame	prigirdėtuose	prigirdėtoje	prigirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdėtasis	prigirdėtieji	prigirdėtoji	prigirdėtosios	-	-
kilm.	prigirdėtojo	prigirdėtųjų	prigirdėtosios	prigirdėtųjų	-	-
naud.	prigirdėtajam	prigirdėtiesiems	prigirdėtajai	prigirdėtosioms	-	-
gal.	prigirdėtąjį	prigirdėtuosius	prigirdėtąją	prigirdėtąsias	-	-
įnag.	prigirdėtuoju	prigirdėtaisiais	prigirdėtąja	prigirdėtosiomis	-	-
viet.	prigirdėtajame	prigirdėtuosiuose	prigirdėtojoje	prigirdėtosiose	-	-