prigirdimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prigirdimasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prigirdimas, mot. g. prigirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdimas	prigirdimi	prigirdima	prigirdimos	prigirdima	-
kilm.	prigirdimo	prigirdimų	prigirdimos	prigirdimų	-	-
naud.	prigirdimam	prigirdimiems	prigirdimai	prigirdimoms	-	-
gal.	prigirdimą	prigirdimus	prigirdimą	prigirdimas	-	-
įnag.	prigirdimu	prigirdimais	prigirdima	prigirdimomis	-	-
viet.	prigirdimame	prigirdimuose	prigirdimoje	prigirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prigirdimasis	prigirdimieji	prigirdimoji	prigirdimosios	-	-
kilm.	prigirdimojo	prigirdimųjų	prigirdimosios	prigirdimųjų	-	-
naud.	prigirdimajam	prigirdimiesiems	prigirdimajai	prigirdimosioms	-	-
gal.	prigirdimąjį	prigirdimuosius	prigirdimąją	prigirdimąsias	-	-
įnag.	prigirdimuoju	prigirdimaisiais	prigirdimąja	prigirdimosiomis	-	-
viet.	prigirdimajame	prigirdimuosiuose	prigirdimojoje	prigirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prigirdimas, mot. g. prigirdima.
• Skiemenys: pri-gir-di-ma-sis

prigirdimasis

1. tas, kurį prigirdi

Etimologija

<= prigirdėti, prigirdi, prigirdėjo <= pri- + girdėti, girdi, girdėjo

---