priimamu

Taip pat žr.: priimamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priimamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priimamas, mot. g. priimama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimamas	priimami	priimama	priimamos	priimama	-
kilm.	priimamo	priimamų	priimamos	priimamų	-	-
naud.	priimamam	priimamiems	priimamai	priimamoms	-	-
gal.	priimamą	priimamus	priimamą	priimamas	-	-
įnag.	priimamu	priimamais	priimama	priimamomis	-	-
viet.	priimamame	priimamuose	priimamoje	priimamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priimamasis	priimamieji	priimamoji	priimamosios	-	-
kilm.	priimamojo	priimamųjų	priimamosios	priimamųjų	-	-
naud.	priimamajam	priimamiesiems	priimamajai	priimamosioms	-	-
gal.	priimamąjį	priimamuosius	priimamąją	priimamąsias	-	-
įnag.	priimamuoju	priimamaisiais	priimamąja	priimamosiomis	-	-
viet.	priimamajame	priimamuosiuose	priimamojoje	priimamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priimamas, mot. g. priimama.

priimamu

1. tas, kurį priima

Etimologija

<= priimti, priima, priėmė

---