prikilti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prikilti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prikilti, prikyla, prikilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prikylu	prikilau	prikildavau	prikilsiu
tu	prikyli	prikilai	prikildavai	prikilsi
jis, ji	prikyla	prikilo	prikildavo	prikils
mes	prikylame, prikylam	prikilome, prikilom	prikildavome, prikildavom	prikilsime, prikilsim
jūs	prikylate, prikylat	prikilote, prikilot	prikildavote, prikildavot	prikilsite, prikilsit
jie, jos	prikyla	prikilo	prikildavo	prikils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prikilčiau		prikiltumėme, prikiltumėm, prikiltume
2 asm.	prikiltumei, prikiltum		prikiltumėte, prikiltumėt
3 asm.	prikiltų		prikiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prikilkime, prikilkim
2 asm.	prikilki, prikilk		prikilkite, prikilkit
3 asm.	teprikyla, teprikylie		teprikyla, teprikylie

• žr. pagr. f. prikilti, prikyla, prikilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prikyląs, prikylantis, prikylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prikilęs, prikilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prikildavęs, prikildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prikilsiąs, prikilsiantis, prikilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prikylamas, prikylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prikiltas, prikilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prikilsimas, prikilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prikiltinas, prikiltina.
• taip pat žr. pdlv.: prikylant, prikilus, prikildavus, prikilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: prikildamas, prikildama.
• taip pat žr. bdn.: prikilte, prikiltinai.
• Skiemenys: pri-kil-ti

prikilti

1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam:
   • Prikìlo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti:
   • Pievelė prikilo vandens.
3. priželti, priaugti (daug):
   • Žolių prikìlo baisybės darže.

Etimologija

<= pri- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    prikilti: bendrai

neprikilti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prikilti: Išvestiniai žodžiai

neprikilti (lt) (neig. )

prikilimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  prikilti: bendrai

---

Dalyvis

prikilti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prikiltas, mot. g. prikilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikiltas	prikilti	prikilta	prikiltos	prikilta	-
kilm.	prikilto	prikiltų	prikiltos	prikiltų	-	-
naud.	prikiltam	prikiltiems	prikiltai	prikiltoms	-	-
gal.	prikiltą	prikiltus	prikiltą	prikiltas	-	-
įnag.	prikiltu	prikiltais	prikilta	prikiltomis	-	-
viet.	prikiltame	prikiltuose	prikiltoje	prikiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prikiltasis	prikiltieji	prikiltoji	prikiltosios	-	-
kilm.	prikiltojo	prikiltųjų	prikiltosios	prikiltųjų	-	-
naud.	prikiltajam	prikiltiesiems	prikiltajai	prikiltosioms	-	-
gal.	prikiltąjį	prikiltuosius	prikiltąją	prikiltąsias	-	-
įnag.	prikiltuoju	prikiltaisiais	prikiltąja	prikiltosiomis	-	-
viet.	prikiltajame	prikiltuosiuose	prikiltojoje	prikiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prikiltas, mot. g. prikilta.
• Skiemenys: pri-kil-ti

prikilti

1. tas, kurį prikilo

Etimologija

<= prikilti, prikyla, prikilo <= pri- + kilti, kyla, kilo

---