primąsčius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primąsčius (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primąstęs, mot. g. primąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstęs	primąstę	primąsčiusi, primąsčius	primąsčiusios	-	primąstę
kilm.	primąsčiusio	primąsčiusių	primąsčiusios	primąsčiusių	-	-
naud.	primąsčiusiam	primąsčiusiems	primąsčiusiai	primąsčiusioms	-	-
gal.	primąsčiusį	primąsčiusius	primąsčiusią	primąsčiusias	-	-
įnag.	primąsčiusiu	primąsčiusiais	primąsčiusia	primąsčiusiomis	-	-
viet.	primąsčiusiame	primąsčiusiuose	primąsčiusioje	primąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąsčiusysis	primąsčiusieji	primąsčiusioji	primąsčiusiosios	-	-
kilm.	primąsčiusiojo	primąsčiusiųjų	primąsčiusiosios	primąsčiusiųjų	-	-
naud.	primąsčiusiajam	primąsčiusiesiems	primąsčiusiajai	primąsčiusiosioms	-	-
gal.	primąsčiusįjį	primąsčiusiuosius	primąsčiusiąją	primąsčiusiąsias	-	-
įnag.	primąsčiusiuoju	primąsčiusiaisiais	primąsčiusiąja	primąsčiusiosiomis	-	-
viet.	primąsčiusiajame	primąsčiusiuosiuose	primąsčiusiojoje	primąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primąstęs, mot. g. primąsčiusi.
• Skiemenys: pri-mąs-čius

primąsčius

1. ta, kuri primąstė

Etimologija

<= primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  primąsčius: bendrai

---

Padalyvis

primąsčius (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: primąstant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
primąstant	primąsčius	primąstydavus	primąstysiant

• Skiemenys: pri-mąs-čius

primąsčius

1. susijęs su veiksmu primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Etimologija

<= primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  primąsčius: bendrai

---