primąstomąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primąstomąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primąstomas, mot. g. primąstoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstomas	primąstomi	primąstoma	primąstomos	primąstoma	-
kilm.	primąstomo	primąstomų	primąstomos	primąstomų	-	-
naud.	primąstomam	primąstomiems	primąstomai	primąstomoms	-	-
gal.	primąstomą	primąstomus	primąstomą	primąstomas	-	-
įnag.	primąstomu	primąstomais	primąstoma	primąstomomis	-	-
viet.	primąstomame	primąstomuose	primąstomoje	primąstomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstomasis	primąstomieji	primąstomoji	primąstomosios	-	-
kilm.	primąstomojo	primąstomųjų	primąstomosios	primąstomųjų	-	-
naud.	primąstomajam	primąstomiesiems	primąstomajai	primąstomosioms	-	-
gal.	primąstomąjį	primąstomuosius	primąstomąją	primąstomąsias	-	-
įnag.	primąstomuoju	primąstomaisiais	primąstomąja	primąstomosiomis	-	-
viet.	primąstomajame	primąstomuosiuose	primąstomojoje	primąstomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. primąstomas, mot. g. primąstoma.
• Skiemenys: pri-mąs-to-mą-ja

primąstomąja

1. ta, kurią primąsto

Etimologija

<= primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

---