primąstysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

primąstysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. primąstysimas, mot. g. primąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstysimas	primąstysimi	primąstysima	primąstysimos	primąstysima	-
kilm.	primąstysimo	primąstysimų	primąstysimos	primąstysimų	-	-
naud.	primąstysimam	primąstysimiems	primąstysimai	primąstysimoms	-	-
gal.	primąstysimą	primąstysimus	primąstysimą	primąstysimas	-	-
įnag.	primąstysimu	primąstysimais	primąstysima	primąstysimomis	-	-
viet.	primąstysimame	primąstysimuose	primąstysimoje	primąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	primąstysimasis	primąstysimieji	primąstysimoji	primąstysimosios	-	-
kilm.	primąstysimojo	primąstysimųjų	primąstysimosios	primąstysimųjų	-	-
naud.	primąstysimajam	primąstysimiesiems	primąstysimajai	primąstysimosioms	-	-
gal.	primąstysimąjį	primąstysimuosius	primąstysimąją	primąstysimąsias	-	-
įnag.	primąstysimuoju	primąstysimaisiais	primąstysimąja	primąstysimosiomis	-	-
viet.	primąstysimajame	primąstysimuosiuose	primąstysimojoje	primąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. primąstysima.
• Skiemenys: pri-mąs-ty-si-mas

primąstysimas

1. tas, kurį primąstys

Etimologija

<= primąstyti, primąsto, primąstė <= pri- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  primąstysimas: bendrai

---