prirašytinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prirašytinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prirašytinas, mot. g. prirašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prirašytinas	prirašytini	prirašytina	prirašytinos	prirašytina	-
kilm.	prirašytino	prirašytinų	prirašytinos	prirašytinų	-	-
naud.	prirašytinam	prirašytiniems	prirašytinai	prirašytinoms	-	-
gal.	prirašytiną	prirašytinus	prirašytiną	prirašytinas	-	-
įnag.	prirašytinu	prirašytinais	prirašytina	prirašytinomis	-	-
viet.	prirašytiname	prirašytinuose	prirašytinoje	prirašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prirašytinasis	prirašytinieji	prirašytinoji	prirašytinosios	-	-
kilm.	prirašytinojo	prirašytinųjų	prirašytinosios	prirašytinųjų	-	-
naud.	prirašytinajam	prirašytiniesiems	prirašytinajai	prirašytinosioms	-	-
gal.	prirašytinąjį	prirašytinuosius	prirašytinąją	prirašytinąsias	-	-
įnag.	prirašytinuoju	prirašytinaisiais	prirašytinąja	prirašytinosiomis	-	-
viet.	prirašytinajame	prirašytinuosiuose	prirašytinojoje	prirašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prirašytinas, mot. g. prirašytina.
• Skiemenys: pri-ra-šy-ti-noms

prirašytinoms

1. ta, dėl kurios reikia prirašyti

Etimologija

<= prirašyti, prirašo, prirašė <= pri- + rašyti, rašo, rašė

---