priraginančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priraginančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priraginantis, mot. g. priraginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priraginąs, priraginantis	priraginą, priraginantys	priraginanti	priraginančios	-	priraginą
kilm.	priraginančio	priraginančių	priraginančios	priraginančių	-	-
naud.	priraginančiam	priraginantiems, priraginantiem	priraginančiai	priraginančioms, priraginančiom	-	-
gal.	priraginantį	priraginančius	priraginančią	priraginančias	-	-
įnag.	priraginančiu	priraginančiais	priraginančia	priraginančiomis	-	-
viet.	priraginančiame, priraginančiam	priraginančiuose, priraginančiuos	priraginančioje, priraginančioj	priraginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priraginantysis	priraginantieji	priraginančioji	priraginančiosios	-	-
kilm.	priraginančiojo	priraginančiųjų	priraginančiosios	priraginančiųjų	-	-
naud.	priraginančiajam	priraginantiesiems	priraginančiajai	priraginančiosioms	-	-
gal.	priraginantįjį	priraginančiuosius	priraginančiąją	priraginančiąsias	-	-
įnag.	priraginančiuoju	priraginančiaisiais	priraginančiąja	priraginančiosiomis	-	-
viet.	priraginančiajame	priraginančiuosiuose	priraginančiojoje	priraginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priraginantis, mot. g. priraginanti.
• Skiemenys: pri-ra-gi-nan-čia-me

priraginančiame

1. tas, kuris priragina

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---