priragindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

priragindavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. priragindavęs, mot. g. priragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragindavęs	priragindavę	priragindavusi, priragindavus	priragindavusios	-	priragindavę
kilm.	priragindavusio	priragindavusių	priragindavusios	priragindavusių	-	-
naud.	priragindavusiam	priragindavusiems	priragindavusiai	priragindavusioms	-	-
gal.	priragindavusį	priragindavusius	priragindavusią	priragindavusias	-	-
įnag.	priragindavusiu	priragindavusiais	priragindavusia	priragindavusiomis	-	-
viet.	priragindavusiame	priragindavusiuose	priragindavusioje	priragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priragindavusysis	priragindavusieji	priragindavusioji	priragindavusiosios	-	-
kilm.	priragindavusiojo	priragindavusiųjų	priragindavusiosios	priragindavusiųjų	-	-
naud.	priragindavusiajam	priragindavusiesiems	priragindavusiajai	priragindavusiosioms	-	-
gal.	priragindavusįjį	priragindavusiuosius	priragindavusiąją	priragindavusiąsias	-	-
įnag.	priragindavusiuoju	priragindavusiaisiais	priragindavusiąja	priragindavusiosiomis	-	-
viet.	priragindavusiajame	priragindavusiuosiuose	priragindavusiojoje	priragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. priragindavęs, mot. g. priragindavusi.
• Skiemenys: pri-ra-gin-da-vu-sių

priragindavusių

1. tas, kuris priragindavo

Etimologija

<= priraginti, priragina, priragino <= pri- + raginti, ragina, ragino

---