prisimąstęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisimąstęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisimąstęs, mot. g. prisimąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimąstęs	prisimąstę	prisimąsčiusi, prisimąsčius	prisimąsčiusios	-	prisimąstę
kilm.	prisimąsčiusio	prisimąsčiusių	prisimąsčiusios	prisimąsčiusių	-	-
naud.	prisimąsčiusiam	prisimąsčiusiems	prisimąsčiusiai	prisimąsčiusioms	-	-
gal.	prisimąsčiusį	prisimąsčiusius	prisimąsčiusią	prisimąsčiusias	-	-
įnag.	prisimąsčiusiu	prisimąsčiusiais	prisimąsčiusia	prisimąsčiusiomis	-	-
viet.	prisimąsčiusiame	prisimąsčiusiuose	prisimąsčiusioje	prisimąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimąsčiusysis	prisimąsčiusieji	prisimąsčiusioji	prisimąsčiusiosios	-	-
kilm.	prisimąsčiusiojo	prisimąsčiusiųjų	prisimąsčiusiosios	prisimąsčiusiųjų	-	-
naud.	prisimąsčiusiajam	prisimąsčiusiesiems	prisimąsčiusiajai	prisimąsčiusiosioms	-	-
gal.	prisimąsčiusįjį	prisimąsčiusiuosius	prisimąsčiusiąją	prisimąsčiusiąsias	-	-
įnag.	prisimąsčiusiuoju	prisimąsčiusiaisiais	prisimąsčiusiąja	prisimąsčiusiosiomis	-	-
viet.	prisimąsčiusiajame	prisimąsčiusiuosiuose	prisimąsčiusiojoje	prisimąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. prisimąsčiusi.
• Skiemenys: pri-si-mąs-tęs

prisimąstęs

1. tas, kuris prisimąstė

Etimologija

<= prisimąstyti, prisimąsto, prisimąstė <= pri- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  prisimąstęs: bendrai

---