prisimąstytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisimąstytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisimąstytas, mot. g. prisimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimąstytas	prisimąstyti	prisimąstyta	prisimąstytos	prisimąstyta	-
kilm.	prisimąstyto	prisimąstytų	prisimąstytos	prisimąstytų	-	-
naud.	prisimąstytam	prisimąstytiems	prisimąstytai	prisimąstytoms	-	-
gal.	prisimąstytą	prisimąstytus	prisimąstytą	prisimąstytas	-	-
įnag.	prisimąstytu	prisimąstytais	prisimąstyta	prisimąstytomis	-	-
viet.	prisimąstytame	prisimąstytuose	prisimąstytoje	prisimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimąstytasis	prisimąstytieji	prisimąstytoji	prisimąstytosios	-	-
kilm.	prisimąstytojo	prisimąstytųjų	prisimąstytosios	prisimąstytųjų	-	-
naud.	prisimąstytajam	prisimąstytiesiems	prisimąstytajai	prisimąstytosioms	-	-
gal.	prisimąstytąjį	prisimąstytuosius	prisimąstytąją	prisimąstytąsias	-	-
įnag.	prisimąstytuoju	prisimąstytaisiais	prisimąstytąja	prisimąstytosiomis	-	-
viet.	prisimąstytajame	prisimąstytuosiuose	prisimąstytojoje	prisimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisimąstytas, mot. g. prisimąstyta.
• Skiemenys: pri-si-mąs-ty-to-jo

prisimąstytojo

1. tas, kurį prisimąstė

Etimologija

<= prisimąstyti, prisimąsto, prisimąstė <= pri- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

prisimąstytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prisimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimąstytojas	prisimąstytojai
kilm.	prisimąstytojo	prisimąstytojų
naud.	prisimąstytojui	prisimąstytojams
gal.	prisimąstytoją	prisimąstytojus
įnag.	prisimąstytoju	prisimąstytojais
viet.	prisimąstytojuje	prisimąstytojuose
šauksm.	prisimąstytojau	prisimąstytojai

• Skiemenys: pri-si-mąs-ty-to-jo
• žr. pagr. f. prisimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prisimąstytoja.

prisimąstytojo

1. tas, kuris prisimąsto

Etimologija

<= prisimąstyti, prisimąsto, prisimąstė <= pri- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---