prisimokėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisimokėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisimokėsimas, mot. g. prisimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimokėsimas	prisimokėsimi	prisimokėsima	prisimokėsimos	prisimokėsima	-
kilm.	prisimokėsimo	prisimokėsimų	prisimokėsimos	prisimokėsimų	-	-
naud.	prisimokėsimam	prisimokėsimiems	prisimokėsimai	prisimokėsimoms	-	-
gal.	prisimokėsimą	prisimokėsimus	prisimokėsimą	prisimokėsimas	-	-
įnag.	prisimokėsimu	prisimokėsimais	prisimokėsima	prisimokėsimomis	-	-
viet.	prisimokėsimame	prisimokėsimuose	prisimokėsimoje	prisimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisimokėsimasis	prisimokėsimieji	prisimokėsimoji	prisimokėsimosios	-	-
kilm.	prisimokėsimojo	prisimokėsimųjų	prisimokėsimosios	prisimokėsimųjų	-	-
naud.	prisimokėsimajam	prisimokėsimiesiems	prisimokėsimajai	prisimokėsimosioms	-	-
gal.	prisimokėsimąjį	prisimokėsimuosius	prisimokėsimąją	prisimokėsimąsias	-	-
įnag.	prisimokėsimuoju	prisimokėsimaisiais	prisimokėsimąja	prisimokėsimosiomis	-	-
viet.	prisimokėsimajame	prisimokėsimuosiuose	prisimokėsimojoje	prisimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. prisimokėsima.
• Skiemenys: pri-si-mo-kė-si-mas

prisimokėsimas

1. tas, kurį prisimokės

Etimologija

<= prisimokėti, prisimoka, prisimokėjo <= pri- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    prisimokėsimas: bendrai

neprisimokėsimas (lt)

Vertimai

  prisimokėsimas: bendrai

---