prisiskolinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisiskolinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisiskolinantis, mot. g. prisiskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiskolinąs, prisiskolinantis	prisiskoliną, prisiskolinantys	prisiskolinanti	prisiskolinančios	-	prisiskoliną
kilm.	prisiskolinančio	prisiskolinančių	prisiskolinančios	prisiskolinančių	-	-
naud.	prisiskolinančiam	prisiskolinantiems, prisiskolinantiem	prisiskolinančiai	prisiskolinančioms, prisiskolinančiom	-	-
gal.	prisiskolinantį	prisiskolinančius	prisiskolinančią	prisiskolinančias	-	-
įnag.	prisiskolinančiu	prisiskolinančiais	prisiskolinančia	prisiskolinančiomis	-	-
viet.	prisiskolinančiame, prisiskolinančiam	prisiskolinančiuose, prisiskolinančiuos	prisiskolinančioje, prisiskolinančioj	prisiskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiskolinantysis	prisiskolinantieji	prisiskolinančioji	prisiskolinančiosios	-	-
kilm.	prisiskolinančiojo	prisiskolinančiųjų	prisiskolinančiosios	prisiskolinančiųjų	-	-
naud.	prisiskolinančiajam	prisiskolinantiesiems	prisiskolinančiajai	prisiskolinančiosioms	-	-
gal.	prisiskolinantįjį	prisiskolinančiuosius	prisiskolinančiąją	prisiskolinančiąsias	-	-
įnag.	prisiskolinančiuoju	prisiskolinančiaisiais	prisiskolinančiąja	prisiskolinančiosiomis	-	-
viet.	prisiskolinančiajame	prisiskolinančiuosiuose	prisiskolinančiojoje	prisiskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisiskolinantis, mot. g. prisiskolinanti.
• Skiemenys: pri-si-sko-li-nan-čių-jų

prisiskolinančiųjų

1. tas, kuris prisiskolina

Etimologija

<= prisiskolinti, prisiskolina, prisiskolino <= pri- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---