prisiskolintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisiskolintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisiskolintas, mot. g. prisiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiskolintas	prisiskolinti	prisiskolinta	prisiskolintos	prisiskolinta	-
kilm.	prisiskolinto	prisiskolintų	prisiskolintos	prisiskolintų	-	-
naud.	prisiskolintam	prisiskolintiems	prisiskolintai	prisiskolintoms	-	-
gal.	prisiskolintą	prisiskolintus	prisiskolintą	prisiskolintas	-	-
įnag.	prisiskolintu	prisiskolintais	prisiskolinta	prisiskolintomis	-	-
viet.	prisiskolintame	prisiskolintuose	prisiskolintoje	prisiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiskolintasis	prisiskolintieji	prisiskolintoji	prisiskolintosios	-	-
kilm.	prisiskolintojo	prisiskolintųjų	prisiskolintosios	prisiskolintųjų	-	-
naud.	prisiskolintajam	prisiskolintiesiems	prisiskolintajai	prisiskolintosioms	-	-
gal.	prisiskolintąjį	prisiskolintuosius	prisiskolintąją	prisiskolintąsias	-	-
įnag.	prisiskolintuoju	prisiskolintaisiais	prisiskolintąja	prisiskolintosiomis	-	-
viet.	prisiskolintajame	prisiskolintuosiuose	prisiskolintojoje	prisiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisiskolintas, mot. g. prisiskolinta.
• Skiemenys: pri-si-sko-lin-to-jo

prisiskolintojo

1. tas, kurį prisiskolino

Etimologija

<= prisiskolinti, prisiskolina, prisiskolino <= pri- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

prisiskolintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prisiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisiskolintojas	prisiskolintojai
kilm.	prisiskolintojo	prisiskolintojų
naud.	prisiskolintojui	prisiskolintojams
gal.	prisiskolintoją	prisiskolintojus
įnag.	prisiskolintoju	prisiskolintojais
viet.	prisiskolintojuje	prisiskolintojuose
šauksm.	prisiskolintojau	prisiskolintojai

• Skiemenys: pri-si-sko-lin-to-jo
• žr. pagr. f. prisiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prisiskolintoja.

prisiskolintojo

1. tas, kuris prisiskolina

Etimologija

<= prisiskolinti, prisiskolina, prisiskolino <= pri- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---