prisivaišinsimąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisivaišinsimąjį (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišinsimas, mot. g. prisivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinsimas	prisivaišinsimi	prisivaišinsima	prisivaišinsimos	prisivaišinsima	-
kilm.	prisivaišinsimo	prisivaišinsimų	prisivaišinsimos	prisivaišinsimų	-	-
naud.	prisivaišinsimam	prisivaišinsimiems	prisivaišinsimai	prisivaišinsimoms	-	-
gal.	prisivaišinsimą	prisivaišinsimus	prisivaišinsimą	prisivaišinsimas	-	-
įnag.	prisivaišinsimu	prisivaišinsimais	prisivaišinsima	prisivaišinsimomis	-	-
viet.	prisivaišinsimame	prisivaišinsimuose	prisivaišinsimoje	prisivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinsimasis	prisivaišinsimieji	prisivaišinsimoji	prisivaišinsimosios	-	-
kilm.	prisivaišinsimojo	prisivaišinsimųjų	prisivaišinsimosios	prisivaišinsimųjų	-	-
naud.	prisivaišinsimajam	prisivaišinsimiesiems	prisivaišinsimajai	prisivaišinsimosioms	-	-
gal.	prisivaišinsimąjį	prisivaišinsimuosius	prisivaišinsimąją	prisivaišinsimąsias	-	-
įnag.	prisivaišinsimuoju	prisivaišinsimaisiais	prisivaišinsimąja	prisivaišinsimosiomis	-	-
viet.	prisivaišinsimajame	prisivaišinsimuosiuose	prisivaišinsimojoje	prisivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišinsimas, mot. g. prisivaišinsima.
• Skiemenys: pri-si-vai-šin-si-mą-jį

prisivaišinsimąjį

1. tas, kurį prisivaišins

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---