prisivaišinusiąją

Taip pat žr.: prisivaišinusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prisivaišinusiąją (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prisivaišinęs, mot. g. prisivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinęs	prisivaišinę	prisivaišinusi, prisivaišinus	prisivaišinusios	-	prisivaišinę
kilm.	prisivaišinusio	prisivaišinusių	prisivaišinusios	prisivaišinusių	-	-
naud.	prisivaišinusiam	prisivaišinusiems	prisivaišinusiai	prisivaišinusioms	-	-
gal.	prisivaišinusį	prisivaišinusius	prisivaišinusią	prisivaišinusias	-	-
įnag.	prisivaišinusiu	prisivaišinusiais	prisivaišinusia	prisivaišinusiomis	-	-
viet.	prisivaišinusiame	prisivaišinusiuose	prisivaišinusioje	prisivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišinusysis	prisivaišinusieji	prisivaišinusioji	prisivaišinusiosios	-	-
kilm.	prisivaišinusiojo	prisivaišinusiųjų	prisivaišinusiosios	prisivaišinusiųjų	-	-
naud.	prisivaišinusiajam	prisivaišinusiesiems	prisivaišinusiajai	prisivaišinusiosioms	-	-
gal.	prisivaišinusįjį	prisivaišinusiuosius	prisivaišinusiąją	prisivaišinusiąsias	-	-
įnag.	prisivaišinusiuoju	prisivaišinusiaisiais	prisivaišinusiąja	prisivaišinusiosiomis	-	-
viet.	prisivaišinusiajame	prisivaišinusiuosiuose	prisivaišinusiojoje	prisivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prisivaišinęs, mot. g. prisivaišinusi.
• Skiemenys: pri-si-vai-ši-nu-sią-ją

prisivaišinusiąją

1. tas, kuris prisivaišino

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---