privaišintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

privaišintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. privaišintas, mot. g. privaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintas	privaišinti	privaišinta	privaišintos	privaišinta	-
kilm.	privaišinto	privaišintų	privaišintos	privaišintų	-	-
naud.	privaišintam	privaišintiems	privaišintai	privaišintoms	-	-
gal.	privaišintą	privaišintus	privaišintą	privaišintas	-	-
įnag.	privaišintu	privaišintais	privaišinta	privaišintomis	-	-
viet.	privaišintame	privaišintuose	privaišintoje	privaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintasis	privaišintieji	privaišintoji	privaišintosios	-	-
kilm.	privaišintojo	privaišintųjų	privaišintosios	privaišintųjų	-	-
naud.	privaišintajam	privaišintiesiems	privaišintajai	privaišintosioms	-	-
gal.	privaišintąjį	privaišintuosius	privaišintąją	privaišintąsias	-	-
įnag.	privaišintuoju	privaišintaisiais	privaišintąja	privaišintosiomis	-	-
viet.	privaišintajame	privaišintuosiuose	privaišintojoje	privaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. privaišintas, mot. g. privaišinta.
• Skiemenys: pri-vai-šin-to-jo

privaišintojo

1. tas, kurį privaišino

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

privaišintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: privaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintojas	privaišintojai
kilm.	privaišintojo	privaišintojų
naud.	privaišintojui	privaišintojams
gal.	privaišintoją	privaišintojus
įnag.	privaišintoju	privaišintojais
viet.	privaišintojuje	privaišintojuose
šauksm.	privaišintojau	privaišintojai

• Skiemenys: pri-vai-šin-to-jo
• žr. pagr. f. privaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. privaišintoja.

privaišintojo

1. tas, kuris privaišina

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---