pučianti

Taip pat žr.: pučiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pučianti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pučiantis, mot. g. pučianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pučiąs, pučiantis	pučią, pučiantys	pučianti	pučiančios	-	pučią
kilm.	pučiančio	pučiančių	pučiančios	pučiančių	-	-
naud.	pučiančiam	pučiantiems, pučiantiem	pučiančiai	pučiančioms, pučiančiom	-	-
gal.	pučiantį	pučiančius	pučiančią	pučiančias	-	-
įnag.	pučiančiu	pučiančiais	pučiančia	pučiančiomis	-	-
viet.	pučiančiame, pučiančiam	pučiančiuose, pučiančiuos	pučiančioje, pučiančioj	pučiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pučiantysis	pučiantieji	pučiančioji	pučiančiosios	-	-
kilm.	pučiančiojo	pučiančiųjų	pučiančiosios	pučiančiųjų	-	-
naud.	pučiančiajam	pučiantiesiems	pučiančiajai	pučiančiosioms	-	-
gal.	pučiantįjį	pučiančiuosius	pučiančiąją	pučiančiąsias	-	-
įnag.	pučiančiuoju	pučiančiaisiais	pučiančiąja	pučiančiosiomis	-	-
viet.	pučiančiajame	pučiančiuosiuose	pučiančiojoje	pučiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pučiantis.
• Skiemenys: pu-čian-ti

pučianti

1. ta kuri pučia

Etimologija

<= pūsti, pučia, pūtė

---