raginą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

raginą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. raginantis, mot. g. raginanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginąs, raginantis	raginą, raginantys	raginanti	raginančios	-	raginą
kilm.	raginančio	raginančių	raginančios	raginančių	-	-
naud.	raginančiam	raginantiems, raginantiem	raginančiai	raginančioms, raginančiom	-	-
gal.	raginantį	raginančius	raginančią	raginančias	-	-
įnag.	raginančiu	raginančiais	raginančia	raginančiomis	-	-
viet.	raginančiame, raginančiam	raginančiuose, raginančiuos	raginančioje, raginančioj	raginančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginantysis	raginantieji	raginančioji	raginančiosios	-	-
kilm.	raginančiojo	raginančiųjų	raginančiosios	raginančiųjų	-	-
naud.	raginančiajam	raginantiesiems	raginančiajai	raginančiosioms	-	-
gal.	raginantįjį	raginančiuosius	raginančiąją	raginančiąsias	-	-
įnag.	raginančiuoju	raginančiaisiais	raginančiąja	raginančiosiomis	-	-
viet.	raginančiajame	raginančiuosiuose	raginančiojoje	raginančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. raginantis, mot. g. raginanti.
• Skiemenys: ra-gi-ną

raginą

1. tas, kuris ragina

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---