ragintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ragintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ragintas, mot. g. raginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintas	raginti	raginta	ragintos	raginta	-
kilm.	raginto	ragintų	ragintos	ragintų	-	-
naud.	ragintam	ragintiems	ragintai	ragintoms	-	-
gal.	ragintą	ragintus	ragintą	ragintas	-	-
įnag.	ragintu	ragintais	raginta	ragintomis	-	-
viet.	ragintame	ragintuose	ragintoje	ragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintasis	ragintieji	ragintoji	ragintosios	-	-
kilm.	ragintojo	ragintųjų	ragintosios	ragintųjų	-	-
naud.	ragintajam	ragintiesiems	ragintajai	ragintosioms	-	-
gal.	ragintąjį	ragintuosius	ragintąją	ragintąsias	-	-
įnag.	ragintuoju	ragintaisiais	ragintąja	ragintosiomis	-	-
viet.	ragintajame	ragintuosiuose	ragintojoje	ragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ragintas, mot. g. raginta.
• Skiemenys: ra-gin-to-jo-je

ragintojoje

1. ta, kurią ragino

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

ragintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: ragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ragintoja	ragintojos
kilm.	ragintojos	ragintojų
naud.	ragintojai	ragintojoms
gal.	ragintoją	ragintojas
įnag.	ragintoja	ragintojomis
viet.	ragintojoje	ragintojose
šauksm.	ragintoja	ragintojos

• Skiemenys: ra-gin-to-jo-je
• žr. pagr. f. ragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. ragintojas.

ragintojoje

1. ta, kuri ragina

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---