rudagalvė

 Lietuvių kalba

Būdvardis

rudagalvė (bdv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. rudagalvis, mot. g. rudagalvė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	rudagalvis	rudagalviai, rudagalvi	rudagalvė	rudagalvės	-	-
kilm.	rudagalvio	rudagalvių	rudagalvės	rudagalvių	-	-
naud.	rudagalviam	rudagalviams, rudagalviam	rudagalvei	rudagalvėms, rudagalvėm	-	-
gal.	rudagalvį	rudagalvius	rudagalvę	rudagalves	-	-
įnag.	rudagalviu	rudagalviais	rudagalve	rudagalvėmis, rudagalvėm	-	-
viet.	rudagalviame, rudagalviam	rudagalviuose, rudagalviuos	rudagalvėje, rudagalvėj	rudagalvėse	-	-
šauksm.	rudagalvi	rudagalviai, rudagalvi	rudagalve	rudagalvės	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. rudagalvis.
• Skiemenys: ru-da-gal-vė

• rudagalvė - ta kurios galva yra ruda

Etimologija

ruda + galva

Išraiškos arba posakiai

    rudagalvė: (Paukščiai)

rudagalvė antis (lt) (mot. g.)(jung.)

rudagalvė kryklė (lt) (mot. g.)(jung.)

---