sėdėjus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sėdėjus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sėdėjęs, mot. g. sėdėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėjęs	sėdėję	sėdėjusi, sėdėjus	sėdėjusios	-	sėdėję
kilm.	sėdėjusio	sėdėjusių	sėdėjusios	sėdėjusių	-	-
naud.	sėdėjusiam	sėdėjusiems	sėdėjusiai	sėdėjusioms	-	-
gal.	sėdėjusį	sėdėjusius	sėdėjusią	sėdėjusias	-	-
įnag.	sėdėjusiu	sėdėjusiais	sėdėjusia	sėdėjusiomis	-	-
viet.	sėdėjusiame	sėdėjusiuose	sėdėjusioje	sėdėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėjusysis	sėdėjusieji	sėdėjusioji	sėdėjusiosios	-	-
kilm.	sėdėjusiojo	sėdėjusiųjų	sėdėjusiosios	sėdėjusiųjų	-	-
naud.	sėdėjusiajam	sėdėjusiesiems	sėdėjusiajai	sėdėjusiosioms	-	-
gal.	sėdėjusįjį	sėdėjusiuosius	sėdėjusiąją	sėdėjusiąsias	-	-
įnag.	sėdėjusiuoju	sėdėjusiaisiais	sėdėjusiąja	sėdėjusiosiomis	-	-
viet.	sėdėjusiajame	sėdėjusiuosiuose	sėdėjusiojoje	sėdėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sėdėjęs, mot. g. sėdėjusi.

Etimologija

<= sėdėti, sėdi, sėdėjo

---

Padalyvis

sėdėjus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: sėdint
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
sėdint	sėdėjus	sėdėdavus	sėdėsiant

• Skiemenys: sė-dė-jus

sėdėjus

1. susijęs su veiksmu sėdėti

Etimologija

<= sėdėti, sėdi, sėdėjo

---