sūrus

Jotvingių kalba


Juodas, kartus šokoladas

Tarimas

TFA: ['sú.rus]

Būdvardis

sūrus (vyr. g.)

kartus ^(lt) (nau.)

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

sūrus ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

sūrs ^(xsv) (vyr. g.)

sūrma ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų-slavų prokalbės *sū́ˀras („kartus, sūrus“), iš indoeuropiečių prokalbės *súHros („rūgštūs, sūrus, kartus“). Giminiškas latvių k. sūrs, lietuvių k. sūrus.

Kategorijos

Skonio būdvardžiai

Būdvardžio „sūrus“ linksniavimas (4-oji (us/i/u) linksniuotė)
		Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė		Bevardė giminė
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		sūrus	sūrūs	sūri	sūrys	sūru	sūrū
K.		sūrus	sūrun̄	sūris	sūriun̄	sūrus	sūrun̄
N.		sūru	sūrums	sūrei	sūrims	sūru	sūrums
G.		sūrun̄	sūrun̄s	sūrin̄	sūrin̄s	sūrun̄	sūrun̄s
Įn.		sūru	sūruis	sūri	sūrims	sūru	sūrums
Vt.	Vi.	sūrui	sūrusu	sūry	sūrysu	sūrui	sūrusu
	Kr.	sūrun	sūrusna	sūryn	sūrysna	sūrun	sūrusna
	Gr.	sūrupi	sūruspi	sūrypi	sūryspi	sūrupi	sūruspi
	Ar.	sūrup	sūrump	sūryp	sūriump	sūrup	sūrump
Š.		sūrus!	sūrūs!	sūri!	sūrys!	sūrun̄!	sūrū!

Prieveiksmis
sūri

Būdvardžio „sūrus“ įvardžiuotinės formos ir laipsniavimas (vns. V.)
	Įvardžiuotinės f.	Nelyginamasis l.	Aukštesnysis l.	Aukščiausiasis l.	Visų aukščiausiasis l.
Vyr. g.	sūruses esūrus	sūrus	sūresnus	sūrimus sūrims	wisūrimus wisūrims wisun̄ sūrimus wisun̄ sūrims pats sūrimus pats sūrims
Mot. g.	sūrijei eisūri	sūri	sūresni	sūrimi	wisūrimi wisun̄ sūrimi pati sūrimi
Bev. g.	sūrutat tatsūru	sūru	sūresnu	sūrimu	wisūrimu wisun̄ sūrimu pate sūrimu