salis

Jotvingių kalba


Valgomoji druska

Tarimas

TFA: ['sá.lis]

Daiktavardis

salis (vyr. g.) (mot. g.)

valgomoji druska ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „salis“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė) / (6-oji (is) linksniuotė)
		Vyr. g.		Mot. g.
		Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.		salis	salys	salis	salys
K.		salis	saliun̄	salis	saliun̄
N.		saliu	salems	salei	salims
G.		salin̄	salin̄s	salin̄	salin̄s
Įn.		saliu	saleis	sali	salims
Vt.	Vi.	saly	salysu	saly	salysu
	Kr.	salyn	salysna	salyn	salysna
	Gr.	salypi	salyspi	salypi	salyspi
	Ar.	salyp	saliump	salyp	saliump
Š.		sali!	salys!	sali!	salys!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

salis ^(xsv) – būdvardžiai ^(lt)

sals ^(xsv) (vyr. g.)

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

salis ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

salma ^(xsv) (mot. g.)

Vartosenos pastabos

Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.

Etimologija

Naujadaras. Iš baltų prokalbės *sal-, *sāl-, iš baltų-slavų prokalbės *sāˀlis, iš indoeuropiečių prokalbės *sal-, *seh₂l- („druska, jūros druska“), galimai susijęs su homofonišku kamienu *sal- („pilkšvas“). Giminiškas latvių k. sāls („valgomoji druska, druska“), prūsų k. sali („druska“), lietuvių k. solymas („sūrymas“), slavų prokalbės *solь („druska“), germanų prokalbės *saltą („druska“), senosios airių k. salann („druska“), senovės graikų k. ἅλς (háls, „druska“), lotynų k. sal („druska“), sanskrito सलिल (salilá, „sūrus“).