sinchronija

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sinchronija (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sinchronija
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sinchronija	sinchronijos
kilm.	sinchronijos	sinchronijų
naud.	sinchronijai	sinchronijoms
gal.	sinchroniją	sinchronijas
įnag.	sinchronija	sinchronijomis
viet.	sinchronijoje	sinchronijose
šauksm.	sinchronija	sinchronijos

• dviejų ar kelių reiškinių ar procesų laiko sutapimas, vienalaikiškumas
• kalbos būsena kuriuo nors raidos momentu
• žr. sinchroninis, sinchroninė

Antonimai

    sinchronija: vienalaikiškumas

asinchronija