skūr

Jotvingių kalba


Žmogaus oda

Tarimas

TFA: [skūr]

Daiktavardis

skūr (mot. g.)

žmogaus oda ^(lt) (nau.)
- apibūdina žmogaus odą visais atvejais, išskyrus jei kalbama apie galvos odą (žr. kirgis („plaukuota, galvos oda“)), jei žmogaus oda yra šviežiai nudirta (žr. atas („gyvūno, vaisiaus oda“)), arba jei ši yra apdirbta (žr. nogenu („dirbta, išdirbta oda“))

Daiktavardžio „skūr“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita*
V.		skūr	skūras
K.		skūras	skūrun̄
N.		skūrai	skūrams
G.		skūran̄	skūran̄s
Įn.		skūra	skūrams
Vt.	Vi.	skūroj	skūrosu
	Kr.	skūran	skūrasna
	Gr.	skūropi	skūrospi
	Ar.	skūrap	skūrump
Š.		skūra!	skūras!

* Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais.

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Sinonimai)

?• p• a• r

skūr ^(xsv) – žmogaus oda ^(lt)

atas ^(xsv) (vyr. g.)
kirgis ^(xsv) (mot. g.)

nogenu ^(xsv) (bev. g.)

Etimologija

Naujadaras. „Žmogaus odos“ reikšmė suteikta darant prielaidą, kad suomių k. vuota („gyvūno oda“) atspindi pirminę lietuvių k. oda bei latvių k. āda reikšmę. Iš indoeuropiečių prokalbės *(s)ker- („pjauti“). Kartu giminiškas slavų prokalbės *skora bei visiems susijiems slavų k. žodžiams.