skoliną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

skoliną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. skolinantis, mot. g. skolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinąs, skolinantis	skoliną, skolinantys	skolinanti	skolinančios	-	skoliną
kilm.	skolinančio	skolinančių	skolinančios	skolinančių	-	-
naud.	skolinančiam	skolinantiems, skolinantiem	skolinančiai	skolinančioms, skolinančiom	-	-
gal.	skolinantį	skolinančius	skolinančią	skolinančias	-	-
įnag.	skolinančiu	skolinančiais	skolinančia	skolinančiomis	-	-
viet.	skolinančiame, skolinančiam	skolinančiuose, skolinančiuos	skolinančioje, skolinančioj	skolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinantysis	skolinantieji	skolinančioji	skolinančiosios	-	-
kilm.	skolinančiojo	skolinančiųjų	skolinančiosios	skolinančiųjų	-	-
naud.	skolinančiajam	skolinantiesiems	skolinančiajai	skolinančiosioms	-	-
gal.	skolinantįjį	skolinančiuosius	skolinančiąją	skolinančiąsias	-	-
įnag.	skolinančiuoju	skolinančiaisiais	skolinančiąja	skolinančiosiomis	-	-
viet.	skolinančiajame	skolinančiuosiuose	skolinančiojoje	skolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. skolinantis, mot. g. skolinanti.
• Skiemenys: sko-li-ną

skoliną

1. tas, kuris skolina

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---