skolinsiančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

skolinsiančiuoju (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. skolinsiantis, mot. g. skolinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinsiąs, skolinsiantis	skolinsią, skolinsiantys	skolinsianti	skolinsiančios	-	skolinsią
kilm.	skolinsiančio	skolinsiančių	skolinsiančios	skolinsiančių	-	-
naud.	skolinsiančiam	skolinsiantiems, skolinsiantiem	skolinsiančiai	skolinsiančioms, skolinsiančiom	-	-
gal.	skolinsiantį	skolinsiančius	skolinsiančią	skolinsiančias	-	-
įnag.	skolinsiančiu	skolinsiančiais	skolinsiančia	skolinsiančiomis	-	-
viet.	skolinsiančiame, skolinsiančiam	skolinsiančiuose, skolinsiančiuos	skolinsiančioje, skolinsiančioj	skolinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinsiantysis	skolinsiantieji	skolinsiančioji	skolinsiančiosios	-	-
kilm.	skolinsiančiojo	skolinsiančiųjų	skolinsiančiosios	skolinsiančiųjų	-	-
naud.	skolinsiančiajam	skolinsiantiesiems	skolinsiančiajai	skolinsiančiosioms	-	-
gal.	skolinsiantįjį	skolinsiančiuosius	skolinsiančiąją	skolinsiančiąsias	-	-
įnag.	skolinsiančiuoju	skolinsiančiaisiais	skolinsiančiąja	skolinsiančiosiomis	-	-
viet.	skolinsiančiajame	skolinsiančiuosiuose	skolinsiančiojoje	skolinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. skolinsiantis, mot. g. skolinsianti.
• Skiemenys: sko-lin-sian-čiuo-ju

skolinsiančiuoju

1. tas, kuris skolins

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---