skolinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

skolinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. skolinęs, mot. g. skolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinęs	skolinę	skolinusi, skolinus	skolinusios	-	skolinę
kilm.	skolinusio	skolinusių	skolinusios	skolinusių	-	-
naud.	skolinusiam	skolinusiems	skolinusiai	skolinusioms	-	-
gal.	skolinusį	skolinusius	skolinusią	skolinusias	-	-
įnag.	skolinusiu	skolinusiais	skolinusia	skolinusiomis	-	-
viet.	skolinusiame	skolinusiuose	skolinusioje	skolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolinusysis	skolinusieji	skolinusioji	skolinusiosios	-	-
kilm.	skolinusiojo	skolinusiųjų	skolinusiosios	skolinusiųjų	-	-
naud.	skolinusiajam	skolinusiesiems	skolinusiajai	skolinusiosioms	-	-
gal.	skolinusįjį	skolinusiuosius	skolinusiąją	skolinusiąsias	-	-
įnag.	skolinusiuoju	skolinusiaisiais	skolinusiąja	skolinusiosiomis	-	-
viet.	skolinusiajame	skolinusiuosiuose	skolinusiojoje	skolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. skolinęs, mot. g. skolinusi.
• Skiemenys: sko-li-nus

skolinus

1. ta, kuri skolino

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    skolinus: bendrai

neskolinus (lt)

Vertimai

  skolinus: bendrai

---

Padalyvis

skolinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: skolinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
skolinant	skolinus	skolindavus	skolinsiant

• Skiemenys: sko-li-nus

skolinus

1. susijęs su veiksmu skolinti, skolina, skolino

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    skolinus: bendrai

neskolinus (lt)

Vertimai

  skolinus: bendrai

---