stuburinis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

stuburinis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. stuburinis, mot. g. stuburinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	stuburinis	stuburiniai, stuburini	stuburinė	stuburinės	-	-
kilm.	stuburinio	stuburinių	stuburinės	stuburinių	-	-
naud.	stuburiniam	stuburiniams, stuburiniam	stuburinei	stuburinėms, stuburinėm	-	-
gal.	stuburinį	stuburinius	stuburinę	stuburines	-	-
įnag.	stuburiniu	stuburiniais	stuburine	stuburinėmis, stuburinėm	-	-
viet.	stuburiniame, stuburiniam	stuburiniuose, stuburiniuos	stuburinėje, stuburinėj	stuburinėse	-	-
šauksm.	stuburini	stuburiniai, stuburini	stuburine	stuburinės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. stuburinė.
• Skiemenys: stu-bu-ri-nis

stuburinis

1. (Zoologija) – (lot. Vertebrata) – didžiausias chordinių gyvūnų (lot. Chordata) potipis. Pagrindiniai stuburinių gyvūnų požymiai: aplink chordą formuojasi stuburo slanksteliai, centrinę nervų sistemą sudaro nugaros bei galvos smegenys, kvėpavimo ir virškinimo sistemos atskirtos. Tai stuburą, taip pat griaučius ir kaukolę turintis gyvūnai.
2. žr. stuburas

Etimologija

stuburas

Išraiškos arba posakiai

    stuburinis: (Zoologija)

stuburiniai gyvūnai (lt)

Vertimai

  stuburinis: (Zoologija)

Anglų kalba: vertebrate (en), vertebral (en)

---