sužavėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sužavėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sužavėdavęs, mot. g. sužavėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėdavęs	sužavėdavę	sužavėdavusi, sužavėdavus	sužavėdavusios	-	sužavėdavę
kilm.	sužavėdavusio	sužavėdavusių	sužavėdavusios	sužavėdavusių	-	-
naud.	sužavėdavusiam	sužavėdavusiems	sužavėdavusiai	sužavėdavusioms	-	-
gal.	sužavėdavusį	sužavėdavusius	sužavėdavusią	sužavėdavusias	-	-
įnag.	sužavėdavusiu	sužavėdavusiais	sužavėdavusia	sužavėdavusiomis	-	-
viet.	sužavėdavusiame	sužavėdavusiuose	sužavėdavusioje	sužavėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėdavusysis	sužavėdavusieji	sužavėdavusioji	sužavėdavusiosios	-	-
kilm.	sužavėdavusiojo	sužavėdavusiųjų	sužavėdavusiosios	sužavėdavusiųjų	-	-
naud.	sužavėdavusiajam	sužavėdavusiesiems	sužavėdavusiajai	sužavėdavusiosioms	-	-
gal.	sužavėdavusįjį	sužavėdavusiuosius	sužavėdavusiąją	sužavėdavusiąsias	-	-
įnag.	sužavėdavusiuoju	sužavėdavusiaisiais	sužavėdavusiąja	sužavėdavusiosiomis	-	-
viet.	sužavėdavusiajame	sužavėdavusiuosiuose	sužavėdavusiojoje	sužavėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. sužavėdavusi.
• Skiemenys: su-ža-vė-da-vęs

sužavėdavęs

1. tas kuris sužavėdavo

Etimologija

<= sužavėti, sužavi, sužavėjo

---