sužavėjęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sužavėjęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sužavėjęs, mot. g. sužavėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėjęs	sužavėję	sužavėjusi, sužavėjus	sužavėjusios	-	sužavėję
kilm.	sužavėjusio	sužavėjusių	sužavėjusios	sužavėjusių	-	-
naud.	sužavėjusiam	sužavėjusiems	sužavėjusiai	sužavėjusioms	-	-
gal.	sužavėjusį	sužavėjusius	sužavėjusią	sužavėjusias	-	-
įnag.	sužavėjusiu	sužavėjusiais	sužavėjusia	sužavėjusiomis	-	-
viet.	sužavėjusiame	sužavėjusiuose	sužavėjusioje	sužavėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėjusysis	sužavėjusieji	sužavėjusioji	sužavėjusiosios	-	-
kilm.	sužavėjusiojo	sužavėjusiųjų	sužavėjusiosios	sužavėjusiųjų	-	-
naud.	sužavėjusiajam	sužavėjusiesiems	sužavėjusiajai	sužavėjusiosioms	-	-
gal.	sužavėjusįjį	sužavėjusiuosius	sužavėjusiąją	sužavėjusiąsias	-	-
įnag.	sužavėjusiuoju	sužavėjusiaisiais	sužavėjusiąja	sužavėjusiosiomis	-	-
viet.	sužavėjusiajame	sužavėjusiuosiuose	sužavėjusiojoje	sužavėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. sužavėjusi.
• Skiemenys: su-ža-vė-jęs

sužavėjęs

1. tas kuris sužavėjo

Etimologija

<= sužavėti, sužavi, sužavėjo

---