sužavėsima

Taip pat žr.: sužavėsimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sužavėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sužavėsimas, mot. g. sužavėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėsimas	sužavėsimi	sužavėsima	sužavėsimos	sužavėsima	-
kilm.	sužavėsimo	sužavėsimų	sužavėsimos	sužavėsimų	-	-
naud.	sužavėsimam	sužavėsimiems	sužavėsimai	sužavėsimoms	-	-
gal.	sužavėsimą	sužavėsimus	sužavėsimą	sužavėsimas	-	-
įnag.	sužavėsimu	sužavėsimais	sužavėsima	sužavėsimomis	-	-
viet.	sužavėsimame	sužavėsimuose	sužavėsimoje	sužavėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sužavėsimasis	sužavėsimieji	sužavėsimoji	sužavėsimosios	-	-
kilm.	sužavėsimojo	sužavėsimųjų	sužavėsimosios	sužavėsimųjų	-	-
naud.	sužavėsimajam	sužavėsimiesiems	sužavėsimajai	sužavėsimosioms	-	-
gal.	sužavėsimąjį	sužavėsimuosius	sužavėsimąją	sužavėsimąsias	-	-
įnag.	sužavėsimuoju	sužavėsimaisiais	sužavėsimąja	sužavėsimosiomis	-	-
viet.	sužavėsimajame	sužavėsimuosiuose	sužavėsimojoje	sužavėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sužavėsimas.
• Skiemenys: su-ža-vė-si-ma

sužavėsima

1. ta kurią sužavės

Etimologija

<= sužavėti, sužavi, sužavėjo

---