sugamintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sugamintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sugamintas, mot. g. sugaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugamintas	sugaminti	sugaminta	sugamintos	sugaminta	-
kilm.	sugaminto	sugamintų	sugamintos	sugamintų	-	-
naud.	sugamintam	sugamintiems	sugamintai	sugamintoms	-	-
gal.	sugamintą	sugamintus	sugamintą	sugamintas	-	-
įnag.	sugamintu	sugamintais	sugaminta	sugamintomis	-	-
viet.	sugamintame	sugamintuose	sugamintoje	sugamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugamintasis	sugamintieji	sugamintoji	sugamintosios	-	-
kilm.	sugamintojo	sugamintųjų	sugamintosios	sugamintųjų	-	-
naud.	sugamintajam	sugamintiesiems	sugamintajai	sugamintosioms	-	-
gal.	sugamintąjį	sugamintuosius	sugamintąją	sugamintąsias	-	-
įnag.	sugamintuoju	sugamintaisiais	sugamintąja	sugamintosiomis	-	-
viet.	sugamintajame	sugamintuosiuose	sugamintojoje	sugamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sugamintas, mot. g. sugaminta.
• Skiemenys: su-ga-min-to-jo

sugamintojo

1. tas, kurį sugamino

Etimologija

<= sugaminti, sugamina, sugamino <= su- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

sugamintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sugamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sugamintojas	sugamintojai
kilm.	sugamintojo	sugamintojų
naud.	sugamintojui	sugamintojams
gal.	sugamintoją	sugamintojus
įnag.	sugamintoju	sugamintojais
viet.	sugamintojuje	sugamintojuose
šauksm.	sugamintojau	sugamintojai

• Skiemenys: su-ga-min-to-jo
• žr. pagr. f. sugamintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sugamintoja.

sugamintojo

1. tas, kuris sugamina

Etimologija

<= sugaminti, sugamina, sugamino <= su- + gaminti, gamina, gamino

---