sujaudinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sujaudinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sujaudinamas, mot. g. sujaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudinamas	sujaudinami	sujaudinama	sujaudinamos	sujaudinama	-
kilm.	sujaudinamo	sujaudinamų	sujaudinamos	sujaudinamų	-	-
naud.	sujaudinamam	sujaudinamiems	sujaudinamai	sujaudinamoms	-	-
gal.	sujaudinamą	sujaudinamus	sujaudinamą	sujaudinamas	-	-
įnag.	sujaudinamu	sujaudinamais	sujaudinama	sujaudinamomis	-	-
viet.	sujaudinamame	sujaudinamuose	sujaudinamoje	sujaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudinamasis	sujaudinamieji	sujaudinamoji	sujaudinamosios	-	-
kilm.	sujaudinamojo	sujaudinamųjų	sujaudinamosios	sujaudinamųjų	-	-
naud.	sujaudinamajam	sujaudinamiesiems	sujaudinamajai	sujaudinamosioms	-	-
gal.	sujaudinamąjį	sujaudinamuosius	sujaudinamąją	sujaudinamąsias	-	-
įnag.	sujaudinamuoju	sujaudinamaisiais	sujaudinamąja	sujaudinamosiomis	-	-
viet.	sujaudinamajame	sujaudinamuosiuose	sujaudinamojoje	sujaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sujaudinamas, mot. g. sujaudinama.
• Skiemenys: su-jau-di-na-mo-ji

sujaudinamoji

1. ta, kurią sujaudina

Etimologija

<= sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---