sujaudinančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sujaudinančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sujaudinantis, mot. g. sujaudinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudinąs, sujaudinantis	sujaudiną, sujaudinantys	sujaudinanti	sujaudinančios	-	sujaudiną
kilm.	sujaudinančio	sujaudinančių	sujaudinančios	sujaudinančių	-	-
naud.	sujaudinančiam	sujaudinantiems, sujaudinantiem	sujaudinančiai	sujaudinančioms, sujaudinančiom	-	-
gal.	sujaudinantį	sujaudinančius	sujaudinančią	sujaudinančias	-	-
įnag.	sujaudinančiu	sujaudinančiais	sujaudinančia	sujaudinančiomis	-	-
viet.	sujaudinančiame, sujaudinančiam	sujaudinančiuose, sujaudinančiuos	sujaudinančioje, sujaudinančioj	sujaudinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudinantysis	sujaudinantieji	sujaudinančioji	sujaudinančiosios	-	-
kilm.	sujaudinančiojo	sujaudinančiųjų	sujaudinančiosios	sujaudinančiųjų	-	-
naud.	sujaudinančiajam	sujaudinantiesiems	sujaudinančiajai	sujaudinančiosioms	-	-
gal.	sujaudinantįjį	sujaudinančiuosius	sujaudinančiąją	sujaudinančiąsias	-	-
įnag.	sujaudinančiuoju	sujaudinančiaisiais	sujaudinančiąja	sujaudinančiosiomis	-	-
viet.	sujaudinančiajame	sujaudinančiuosiuose	sujaudinančiojoje	sujaudinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sujaudinantis, mot. g. sujaudinanti.
• Skiemenys: su-jau-di-nan-čiais

sujaudinančiais

1. tas, kuris sujaudina

Etimologija

<= sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---