sujaudintinoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sujaudintinoji (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sujaudintinas, mot. g. sujaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudintinas	sujaudintini	sujaudintina	sujaudintinos	sujaudintina	-
kilm.	sujaudintino	sujaudintinų	sujaudintinos	sujaudintinų	-	-
naud.	sujaudintinam	sujaudintiniems	sujaudintinai	sujaudintinoms	-	-
gal.	sujaudintiną	sujaudintinus	sujaudintiną	sujaudintinas	-	-
įnag.	sujaudintinu	sujaudintinais	sujaudintina	sujaudintinomis	-	-
viet.	sujaudintiname	sujaudintinuose	sujaudintinoje	sujaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sujaudintinasis	sujaudintinieji	sujaudintinoji	sujaudintinosios	-	-
kilm.	sujaudintinojo	sujaudintinųjų	sujaudintinosios	sujaudintinųjų	-	-
naud.	sujaudintinajam	sujaudintiniesiems	sujaudintinajai	sujaudintinosioms	-	-
gal.	sujaudintinąjį	sujaudintinuosius	sujaudintinąją	sujaudintinąsias	-	-
įnag.	sujaudintinuoju	sujaudintinaisiais	sujaudintinąja	sujaudintinosiomis	-	-
viet.	sujaudintinajame	sujaudintinuosiuose	sujaudintinojoje	sujaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sujaudintinas, mot. g. sujaudintina.
• Skiemenys: su-jau-din-ti-no-ji

sujaudintinoji

1. ta, dėl kurios reikia sujaudinti

Etimologija

<= sujaudinti, sujaudina, sujaudino <= su- + jaudinti, jaudina, jaudino

---