sumąstyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sumąstyti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sumąstyti, sumąsto, sumąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sumąstau	sumąsčiau	sumąstydavau	sumąstysiu
tu	sumąstai	sumąstei	sumąstydavai	sumąstysi
jis, ji	sumąsto	sumąstė	sumąstydavo	sumąstys
mes	sumąstome, sumąstom	sumąstėme, sumąstėm	sumąstydavome, sumąstydavom	sumąstysime, sumąstysim
jūs	sumąstote, sumąstot	sumąstėte, sumąstėt	sumąstydavote, sumąstydavot	sumąstysite, sumąstysit
jie, jos	sumąsto	sumąstė	sumąstydavo	sumąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sumąstyčiau		sumąstytumėme, sumąstytumėm, sumąstytume
2 asm.	sumąstytumei, sumąstytum		sumąstytumėte, sumąstytumėt
3 asm.	sumąstytų		sumąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sumąstykime, sumąstykim
2 asm.	sumąstyki, sumąstyk		sumąstykite, sumąstykit
3 asm.	tesumąsto, tesumąstai		tesumąsto, tesumąstai

• žr. pagr. f. sumąstyti, sumąsto, sumąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sumąstąs, sumąstantis, sumąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sumąstęs, sumąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sumąstydavęs, sumąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sumąstysiąs, sumąstysiantis, sumąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sumąstomas, sumąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sumąstytas, sumąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sumąstysimas, sumąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sumąstytinas, sumąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: sumąstant, sumąsčius, sumąstydavus, sumąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: sumąstydamas, sumąstydama.
• taip pat žr. bdn.: sumąstyte, sumąstytinai.
• Skiemenys: su-mąs-ty-ti

sumąstyti

1. sugalvoti, sumanyti, sukurti
   • Štai kas jo sumąstyta!

Etimologija

<= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Sinonimai

    sumąstyti: bendrai

sugalvoti (lt)

sumanyti (lt)

Antonimai

    sumąstyti: bendrai

nesugalvoti (lt)

nesumąstyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    sumąstyti: Išvestiniai žodžiai

nesumąstyti (lt) sumąstymas (lt) sumąstytojas (lt) (vyr. g.)

sumąstytoja (lt) (mot. g.) susimąstyti (lt)

Vertimai

  sumąstyti: bendrai

---

Dalyvis

sumąstyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstytas, mot. g. sumąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstytas	sumąstyti	sumąstyta	sumąstytos	sumąstyta	-
kilm.	sumąstyto	sumąstytų	sumąstytos	sumąstytų	-	-
naud.	sumąstytam	sumąstytiems	sumąstytai	sumąstytoms	-	-
gal.	sumąstytą	sumąstytus	sumąstytą	sumąstytas	-	-
įnag.	sumąstytu	sumąstytais	sumąstyta	sumąstytomis	-	-
viet.	sumąstytame	sumąstytuose	sumąstytoje	sumąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstytasis	sumąstytieji	sumąstytoji	sumąstytosios	-	-
kilm.	sumąstytojo	sumąstytųjų	sumąstytosios	sumąstytųjų	-	-
naud.	sumąstytajam	sumąstytiesiems	sumąstytajai	sumąstytosioms	-	-
gal.	sumąstytąjį	sumąstytuosius	sumąstytąją	sumąstytąsias	-	-
įnag.	sumąstytuoju	sumąstytaisiais	sumąstytąja	sumąstytosiomis	-	-
viet.	sumąstytajame	sumąstytuosiuose	sumąstytojoje	sumąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstytas, mot. g. sumąstyta.
• Skiemenys: su-mąs-ty-ti

sumąstyti

1. tas, kurį sumąstė

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---