sumokėdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumokėdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumokėdavęs, mot. g. sumokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėdavęs	sumokėdavę	sumokėdavusi, sumokėdavus	sumokėdavusios	-	sumokėdavę
kilm.	sumokėdavusio	sumokėdavusių	sumokėdavusios	sumokėdavusių	-	-
naud.	sumokėdavusiam	sumokėdavusiems	sumokėdavusiai	sumokėdavusioms	-	-
gal.	sumokėdavusį	sumokėdavusius	sumokėdavusią	sumokėdavusias	-	-
įnag.	sumokėdavusiu	sumokėdavusiais	sumokėdavusia	sumokėdavusiomis	-	-
viet.	sumokėdavusiame	sumokėdavusiuose	sumokėdavusioje	sumokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėdavusysis	sumokėdavusieji	sumokėdavusioji	sumokėdavusiosios	-	-
kilm.	sumokėdavusiojo	sumokėdavusiųjų	sumokėdavusiosios	sumokėdavusiųjų	-	-
naud.	sumokėdavusiajam	sumokėdavusiesiems	sumokėdavusiajai	sumokėdavusiosioms	-	-
gal.	sumokėdavusįjį	sumokėdavusiuosius	sumokėdavusiąją	sumokėdavusiąsias	-	-
įnag.	sumokėdavusiuoju	sumokėdavusiaisiais	sumokėdavusiąja	sumokėdavusiosiomis	-	-
viet.	sumokėdavusiajame	sumokėdavusiuosiuose	sumokėdavusiojoje	sumokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. sumokėdavusi.
• Skiemenys: su-mo-kė-da-vęs

sumokėdavęs

1. tas, kuris sumokėdavo

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    sumokėdavęs: bendrai

nesumokėdavęs (lt)

Vertimai

  sumokėdavęs: bendrai

---