sumokama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumokamas, mot. g. sumokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokamas	sumokami	sumokama	sumokamos	sumokama	-
kilm.	sumokamo	sumokamų	sumokamos	sumokamų	-	-
naud.	sumokamam	sumokamiems	sumokamai	sumokamoms	-	-
gal.	sumokamą	sumokamus	sumokamą	sumokamas	-	-
įnag.	sumokamu	sumokamais	sumokama	sumokamomis	-	-
viet.	sumokamame	sumokamuose	sumokamoje	sumokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokamasis	sumokamieji	sumokamoji	sumokamosios	-	-
kilm.	sumokamojo	sumokamųjų	sumokamosios	sumokamųjų	-	-
naud.	sumokamajam	sumokamiesiems	sumokamajai	sumokamosioms	-	-
gal.	sumokamąjį	sumokamuosius	sumokamąją	sumokamąsias	-	-
įnag.	sumokamuoju	sumokamaisiais	sumokamąja	sumokamosiomis	-	-
viet.	sumokamajame	sumokamuosiuose	sumokamojoje	sumokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumokamas.
• Skiemenys: su-mo-ka-ma

sumokama

1. ta, kurią sumoka

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    sumokama: bendrai

nesumokama (lt)

Vertimai

  sumokama: bendrai

---