sunervinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sunervinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sunervinęs, mot. g. sunervinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinęs	sunervinę	sunervinusi, sunervinus	sunervinusios	-	sunervinę
kilm.	sunervinusio	sunervinusių	sunervinusios	sunervinusių	-	-
naud.	sunervinusiam	sunervinusiems	sunervinusiai	sunervinusioms	-	-
gal.	sunervinusį	sunervinusius	sunervinusią	sunervinusias	-	-
įnag.	sunervinusiu	sunervinusiais	sunervinusia	sunervinusiomis	-	-
viet.	sunervinusiame	sunervinusiuose	sunervinusioje	sunervinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sunervinusysis	sunervinusieji	sunervinusioji	sunervinusiosios	-	-
kilm.	sunervinusiojo	sunervinusiųjų	sunervinusiosios	sunervinusiųjų	-	-
naud.	sunervinusiajam	sunervinusiesiems	sunervinusiajai	sunervinusiosioms	-	-
gal.	sunervinusįjį	sunervinusiuosius	sunervinusiąją	sunervinusiąsias	-	-
įnag.	sunervinusiuoju	sunervinusiaisiais	sunervinusiąja	sunervinusiosiomis	-	-
viet.	sunervinusiajame	sunervinusiuosiuose	sunervinusiojoje	sunervinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. sunervinusi.
• Skiemenys: su-ner-vi-nęs

sunervinęs

1. tas, kuris sunervino

Etimologija

<= sunervinti, sunervina, sunervino <= su- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    sunervinęs: bendrai

nesunervinęs (lt)

Vertimai

  sunervinęs: bendrai

---